- sprunkčioti
- sprunkčióti, -iója, -iójo intr., sprùnkčioti, -ioja, -iojo 1. slidinėti, sprūdinėti: Kramslys kramsnojamas sprunkčió[ja] po dantis J. Plėskė arkliuo nu pečių sprunkčio[ja] – nutrys pečius Plt. 2. skambčioti: Korka, traukama iš butelio, sprunkčió[ja] J. Sprunkčiók, bandūrą, birbynę taisyk, bene pradėsi verkti, kūdiki J.
Dictionary of the Lithuanian Language.